Vartojimo kredito įstatymo projektas
2008 m. balandžio 23 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2008 m. rugsėjo 18 d. potvarkiu Nr. 340 ,,Dėl darbo grupės sudarymo“ buvo sudaryta darbo grupė Direktyvos nuostatoms į nacionalinę teisę perkelti. Šios Direktyvos tikslas yra suderinti tam tikrus valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartojimo kredito sutartimis, aspektus. Direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę reikia perkelti iki 2010 m. birželio 11 d.
Standartinė informacija apie vartojimo kredito sutartį
Vartotojui prieš sudarant vartojimo kredito sutartį bus pateikiama standartinė informacija apie vartojimo kredito sutartį, kurioje bus nurodoma visa svarbiausia informacija apie vartojimo kreditą: kredito dydis, palūkanų norma, bendra vartojimo kredito kaina vartotojui, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma, papildomi mokesčiai, taikomi vartotojui ir t. t. Atsižvelgiant į tai, kad ši informacija yra standartinė, o jos pateikimo forma privaloma visiems kreditoriams, vartotojui bus lengviau palyginti skirtingų kreditorių teikiamų vartojimo kreditų kainas. Tokiu būdu vartotojui bus sudaryta palankesnė galimybė išsirinkti pigiausią ir jam tinkamiausią produktą.
Vartotojo mokumo vertinimas
Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato kreditoriams pareigos tikrinti vartotojo mokumą. Įstatymo projektas įpareigoja kredito davėjus prieš sudarant vartojimo kredito sutartį įvertinti vartotojo mokumą vadovaujantis pakankama informacija, gauta iš vartotojo, ir, prireikus, vartotojo sutikimu atlikus patikrinimą duomenų bazėje, naudojamoje mokumui vertinti. Tokios Įstatymo projekto nuostatos užtikrina atsakingo skolinimo principo įgyvendinimą. Tokiu būdu vartotojams nebus teikiami vartojimo kreditai, jeigu jie nėra finansiškai pajėgūs kreditus grąžinti.
Kreditorių kontrolė
Šiuo metu galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato vartojimo kreditus teikiančių asmenų (išskyrus komercinius bankus ir kredito unijas) kontrolės ar priežiūros mechanizmo. Atsižvelgiant į tai, nėra informacijos apie greituosius vartojimo kreditus teikiančias įmones, jų skaičių, suteikiamų kreditų dydį. Įstatymo projektas įtvirtina kreditorių kontrolės mechanizmą. Kredito davėjai turi teisę verstis vartojimo kredito teikimo veikla po to, kai priežiūros institucija įrašo juos į viešąjį kredito davėjų sąrašą. Įstatymo projektas nustato, kad kredito davėjų priežiūros institucija yra Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Nustačius kreditorių kontrolės mechanizmą, siekiama tinkamiau ir efektyviau reguliuoti vartojimo kreditų rinką ir teikti išsamią informaciją visuomenei ir kiekvienam vartotojui. Viešas kreditorių sąrašas skatins vartotojus domėtis, iš kokio kreditoriaus jie ima vartojimo kreditą, ar šis kreditorius yra viešame kreditorių sąraše, bei informuoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, jeigu vartojimo kreditus siūlo tokios teisės neturintis asmuo.
Kreditoriaus teisė gauti kompensaciją
Šiuo metu galiojantys teisės aktai suteikia teisę vartotojui grąžinti vartojimo kreditą ar jo dalį prieš terminą nemokant kompensacijos kreditoriui. Vartojimo kredito direktyva įtvirtina kredito davėjo teisę reikalauti kompensacijos, jeigu vartotojas anksčiau termino grąžina vartojimo kreditą ar jo dalį. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte taip pat numatyta tokia kredito davėjo teisė. Įstatymo projektas nustato, kad tokiu atveju kompensacija negalės būti didesnė kaip 1 procentas nuo anksčiau laiko grąžinamos sumos, jei laikotarpis nuo sutarties sudarymo iki išankstinio grąžinimo yra daugiau kaip 1 metai. Kitais atvejais kompensacija negalės būti didesnė kaip 0.5 procento nuo anksčiau laiko grąžinamos sumos. Įstatymo projektas taip pat nustato kelis atvejus, kai kredito davėjas neturi teisės reikalauti kompensacijos, taip pat nustato, kad kredito davėjas turi teisę reikalauti kompensacijos tik tokiu atveju, jeigu anksčiau termino grąžinama vartojimo kredito suma per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį viršija 10000 eurų. Vartojimo kredito direktyva numato maksimalią ribą – 10000 eurų, kurią valstybės narės gali mažinti. Siekiant užtikrinti šiuo metu esamą vartotojų teisių apsaugos lygį, Įstatymo projektą rengusi darbo grupė nusprendė palikti maksimalią 10000 eurų ribą.
Atsakomybė už Vartojimo kredito įstatymo projekto reikalavimų nesilaikymą
Įstatymo projekte detaliai reguliuojama atsakomybė už įstatymo pažeidimus ir prašymų (skundų) nagrinėjimo tvarka. Nustatoma, kad už prašymų (skundų) nagrinėjimą ir Įstatymo projekte nustatytų baudų skyrimą atsakinga Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, apibrėžiamos Tarnybos funkcijos, prašymo (skundo) pateikimo iniciatyvos teisę turintys subjektai, prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūra ir Įstatymo projekte nustatytų poveikio priemonių (baudų ir įspėjimo) skyrimo tvarka. Pirmiausia vartotojai prašymus (skundus) turėtų pateikti kredito davėjams (kredito tarpininkams), kuriuos jie privalės nagrinėti nemokamai. Kredito davėjui (kredito tarpininkui) ir kredito gavėjui nesusitarus, pastarasis galės kreiptis į Tarnybą arba į teismą. Tarnyba prašymus (skundus) privalės išnagrinėti per 4 mėnesius. Tarnybos sprendimai kreditoriams (kredito tarpininkams) bus privalomi. Už Įstatymo projekto nuostatų pažeidimus kredito davėjui (kredito tarpininkui) Tarnyba gali skirti nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų baudą. Jeigu pažeidimai buvo padaryti atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, kredito davėjui (kredito tarpininkui) gali būti skiriama didesnė, iki šimto dvidešimt tūkstančių litų, bauda. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, juo nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems kredito gavėjų interesams, Tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, kredito davėjui (kredito tarpininkui) gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos.
Su Vartojimo kredito įstatymo projektu susipažinti galite čia. |
