2007 m. lapkričio 13 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičianti direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti direktyvą 97/5/EB.
2009-12-28 įsigaliojo Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo į nacionalinę teisę yra perkeltos Mokėjimų direktyvos nuostatos.

 

Įstatymu nustatomas detalus ir išsamus mokėjimo paslaugų sąrašas, apimantis ne tik lėšų pervedimą, bet ir paslaugas, kuriomis sudaromos sąlygos grynuosius pinigus įmokėti arba išimti iš mokėjimo sąskaitos, visas su mokėjimo sąskaitos tvarkymu susijusias operacijas, mokėjimo priemonių (pavyzdžiui, mokėjimo kortelių) išdavimą arba priėmimą ir kt.

 

 

Įstatyme aiškiai apibrėžiami mokėjimo paslaugų teikėjai, kurie turi teisę teikti mokėjimo paslaugas:
• kredito įstaigos,
• mokėjimo įstaigos,
• pašto pinigų persiuntimo sistemų (žiro) įstaigos,
• Europos centrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai, kai jie veikia ne kaip pinigų institucijos,
• valstybės, savivaldybės institucijos, kai jos veikia ne kaip valstybės valdžios institucijos.
Pažymėtina, kad prieš tai galiojusiame Mokėjimų įstatymas buvo taikomas tik kredito įstaigoms, taigi, priėmus įstatymo pakeitimo įstatymą, praplėsta Mokėjimų įstatymo taikymo sritis platesniam subjektų ratui.

 

 

Įstatymu detaliai reglamentuojama atsakomybė už įstatymo pažeidimus ir prašymų (skundų) nagrinėjimo tvarka. Nustatoma, kad už prašymų (skundų) nagrinėjimą yra atsakinga Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (Tarnyba), apibrėžiamos Tarnybos funkcijos, prašymo (skundo) pateikimo Tarnybai iniciatyvos teisę turintys subjektai, prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūra.
Įstatyme taip pat yra nustatytas privalomas Tarnybos priimamų sprendimų pobūdis, o už Įstatymo reikalavimų pažeidimus Tarnyba skiria nuo vieno tūkstančio iki 30 tūkstančių litų baudas. Tais atvejais, kai pažeidimai buvo padaryti atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, mokėjimo paslaugų teikėjams gali būti skiriama didesnė – nuo 30 iki 120 tūkstančių litų – bauda. Pastebėtina, jog anksčiau galiojusiame Mokėjimų įstatyme tokių nuostatų nebuvo, o Tarnybos priimami sprendimai buvo rekomendacinio pobūdžio.
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte, skirtingai nei prieš tai galiojusiame Mokėjimų įstatyme, aiškiai ir detaliai apibrėžiamos Tarnybos teisės, poveikio priemonės ir mokėjimo paslaugų teikėjų atsakomybė, Įstatymu bus užtikrinta efektyvi Įstatymo laikymosi priežiūra ir aukštas vartotojų teisių apsaugos lygis. Įstatymo pažeidimai nagrinėjami vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 1-6 "Dėl Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo" patvirtintomis taisyklėmis.