Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje nuo 2010 m. sausio mėn. vykdomas projektas ,,Europos Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vartotojų teisių galimo poveikio Lietuvos nacionalinei teisei vertinimas“ pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ VP1-4.2-VRM-05-V įgyvendinimo priemonę „Geresnis Europos Sąjungos politikų įgyvendinimas“. Šio projekto tikslai - įvertinti Europos Komisijos Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vartotojų teisių poveikį nacionaliniuose teisės aktuose numatytoms vartotojų teisėms ir padėti siekti aukšto vartotojų apsaugos lygio; nustatyti, kokie galiojančių teisės aktų pakeitimai bus reikalingi siekiant tinkamai perkelti naujosios direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę; sustiprinti gebėjimus geriau atstovauti Lietuvai priimant sprendimus ES lygiu bei geriau įgyvendinti ES vartotojų teisių apsaugos teisės aktų nuostatas Lietuvoje. Projekte numatytų seminarų metu bus pagerinti valstybės tarnautojų, dirbančių vartotojų teisių apsaugos srityje, gebėjimai, susiję su ES vartotojų apsaugos teisės aktų nuostatų perkėlimu ir taikymu nacionaliniu lygiu. Projektą, kurio trukmė 12 mėnesių, vykdo  Mykolo Romerio universiteto mokslininkų grupė.

2008 m. spalio 18 d. Komisija pateikė Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vartotojų teisių (toliau – Pasiūlymas). Pasiūlymas yra vartotojų acquis peržiūros rezultatas, kuri buvo pradėta 2004 m., siekiant supaprastinti ir užbaigti egzistuojančią teisinio reglamentavimo sistemą. Svarbiausias persvarstymo tikslas – sukurti realią įmonių ir vartotojų vidaus rinką, kurioje būtų siekiama nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp aukšto vartotojų apsaugos lygio ir įmonių konkurencingumo, tuo pačiu užtikrinant subsidiarumo principo laikymąsi. Pasiūlymo tikslas - peržiūrėti ir papildyti keturias šiuo metu galiojančias Direktyvas: Direktyvą 85/577/EEB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su sutartimis, sudarytomis ne prekybai skirtose patalpose, Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais, Direktyvą 97/7/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su nuotolinės prekybos sutartimis bei Direktyvą 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų. Šiose keturiose direktyvose numatomos vartotojų sutartinės teisės. Pasiūlymu atsisakoma minimalaus suderinimo metodo, kurio buvo laikomasi keturiose dabartinėse direktyvose (t. y., valstybės narės gali toliau taikyti arba priimti griežtesnes nacionalines taisykles, nei nustatytosios direktyvoje), ir pereinama prie visiško suderinimo metodo (t. y., valstybės narės negali toliau taikyti arba priimti nuostatų, nukrypstančių nuo nustatytųjų direktyvoje). Priėmus direktyvą, jos nuostatos turės būti perkeltos į nacionalinės teisės sistemą, kas neabejotinai sąlygos esamo teisinio reglamentavimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo, įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų) pokyčius.

Projekto metu atliekama Direktyvos dėl vartotojų teisių galimo poveikio galiojantiems nacionalinės teisės aktams ir juose įtvirtintoms vartotojų teisėms, skirtingų rūšių vartojimo sutartims ir verslo sektoriams bei teisės aktams, įgyvendinantiems susijusias direktyvas (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą, Paslaugų direktyvą) analizė. Vertinant direktyvoje numatomus pakeitimus pastebėtina, kad direktyvoje įtvirtinama ,,prekiautojo“ sąvoka, kuri yra išplečiama į ją įtraukiant ir asmenis, veikiančius prekiautojo vardu arba jo naudai. Direktyvoje ,,prekė“ apibrėžiama kaip materialus kilnojamasis daiktas, išskyrus: prekes, parduodamas vykdant sprendimą arba kitais įstatymuose numatytais atvejais; vandenį ir dujas, jeigu jie nėra paruošti parduoti riboto tūrio arba nustatyto kiekio; elektros energiją. Galiojančioje nacionalinėje teisėje prekės sąvoka yra platesnė ir apima tiek kilnojamuosius, tiek nekilnojamuosius daiktus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta ,,prekės“ sąvoka, šilumos ir elektros energija, vanduo, gamtinės dujos taip pat laikomos prekėmis. Direktyvoje numatytos šios naujos sąvokos, kurios po direktyvos priėmimo turės būti įtvirtintos atitinkamuose nacionaliniuose teisės aktuose: ,,užsakymo blankas“, ,,profesinis atidumas“, ,,aukcionas“ ir kt. Tačiau direktyvoje nėra įtvirtinta ,,paslaugos“ sąvoka. Kadangi iš esmės yra sutariama, kad vartojimo sutarties objektas yra prekės ir/ ar paslaugos, mokslininkų grupės nuomone, siekiant tinkamai ir efektyviai užtikrinti vartotojų teisių apsaugą, būtų tikslinga numatyti paslaugos apibrėžimą. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose ,,paslauga“ apibrėžiama kaip atlygintina veikla arba (ir) jos rezultatas, kuriais siūloma tenkinti ar yra tenkinamas konkretus vartotojo poreikis (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).

Direktyvoje akivaizdžiai išplėstas vartotojams teikiamos informacijos prieš sudarant sutartį sąrašas – taip suvienodinama būtinos pateikti informacijos vartotojams apimtis ir siekiama sustiprinti esamą vartotojų teisių apsaugos lygį, kadangi pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą informacijos, kuri turi būti pateikta vartotojui prieš sudarant sutartį, apimtis reglamentuojama kur kas siauriau.
Pirminiame Vartotojų teisių direktyvos projekto variante, kuris pradėtas svarstyti 2008 m. pirmininkaujant Prancūzijai (2009 m. - Čekijai ir Švedijai), buvo numatytas maksimalaus suderinimo principas. 2010 m. pirmininkaujant Ispanijai, Politinių debatų metu Briuselyje gegužės mėn. 27-ių ES valstybių konkurencingumo ministrai aptarė ES vartotojų teisių direktyvos projektą ir diskusijos metu daugelis valstybių narių delegacijų pritarė mišraus suderinimo principo įtvirtinimui Vartotojų teisių direktyvoje, t.y. kai kurioms nuostatoms taikyti maksimalaus suderinimo, o kitoms – minimalaus suderinimo principą, leidžiantį valstybės narėms nustatyti griežtesnį reglamentavimą. Nuo 2010 m. liepos 1 d. ES Tarybai pirmininkauja Belgija ir šiuo metu Direktyva dėl vartotojų teisių yra svarstoma ES Tarybos Vartotojų apsaugos ir informavimo darbo grupėje.

Projekto metu toliau bus analizuojamos Vartotojų teisių direktyvos nuostatos, atliekama lyginamoji analizė, valstybės institucijų, vartotojų ir verslo asociacijų nuomonių tyrimai bei parengtas dokumentas dėl direktyvos nuostatų perkėlimo galimybių ir reikalingų nacionalinių teisės aktų pakeitimų.